Apie įsibėgėjantį rudenį vis labiau primena krentantys lapai. Aplinka besirūpinantys dažnai nesutaria – rinkti juos ar palikti. Nors ekspertai pritaria, kad visiems atvejams universalaus sprendimo nėra, visgi norintys išsisukti nuo šio darbo, pasiteisinimo neras – palikdami pūti lapus po medžiais susiduriame su didesne įvairių ligų rizika.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto lektorė Aurelija Šaluchaitė sako, kad atėjus rudeniui svarbu nepamiršti pasirūpinti ant vaismedžių bei vaiskrūmių užderėjusiomis gėrybėmis, o pūvančias ar pažeistas mikroorganizmų reikėtų surinkti ir tinkamai utilizuoti, kitaip kitąmet gali tekti kovoti su augalus užklupusiomis ligomis. Šiomis atliekomis galima pasirūpinti dviem būdais – giliai užkasti arba kompostuoti.
Anot lektorės, taip pat pasielgti reikėtų ir su nuo medžių jau krentančiais lapais. „Jeigu norite apsaugoti augalus nuo ligų, kenkėjų lapus sugrėbkite. Lapuose žiemoja daugelio sodo augalų grybinių ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, labai paplitusių ligų obuolių ir kriaušių rauples sukeliantys grybai. Pavasarį, atšilus orams, jie pradeda vėl iš naujo savo gyvenimą: pirmiausia pažeidžiami lapai (atsiranda juodos aksominės dėmelės ant viršutinės lapų pusės), o vėliau suserga ir vaisiai, jie taip pat išmarginami juodomis dėmėmis“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Pažeidimus dar vasarą buvo galima neretai matyti ant kaštonų lapų, jie atrodė pernelyg parudę, dalies šios rūšies medžių lapai apskritai nukrito per anksti. „Keršakandžių vikšrai įsigraužę į lapo audinius juos pažeidžia, ir tose vietose atsiranda dėminės ertmės, vadinamos minomis. Dėl to visa kaštono laja paruduoja ir po kurio laiko meta lapus. Suaugėliai vabzdžiai gyvena apie 2 savaites, tačiau per sezoną gali būti 2–3 kartos. Nukritusiuose lapuose peržiemoję vabzdžiai pabunda anksti pavasarį ir lipa medžio kamienu vainiko link, nes šie kenkėjai veisiasi kaštonų lapuose“, – paaiškina lektorė. Įveikti šiuos kenkėjus galima tik nuosekliai surenkant lapus ir juos tinkamai sutvarkant.
Lapų surinkimo darbai įsibėgėja
Kaip pastebi bendrovės „Ekonovus“ teritorijų tvarkymo vadybininkė Kristina Vaičekauskienė, rudeniniai aplinkos tvarkymo darbai įsibėgėja. „Jau nuo vasaros vidurio dalis medžių pamažu metė lapus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur didesnis oro užterštumas, medžiams sunkiau įsisavinti pakankamai vandens.
Įprastai lapai pradeda intensyviai kristi rugsėjo antroje pusėje, kai įsivyrauja žemesnė temperatūra, prasideda šalnos, lietingos dienos. Šių darbų pabaigą reguliuoja orai, tačiau pats darbymetis įprastai būna spalį“, – sako K. Vaičekauskienė.
Aplinkos tvarkymo ekspertė pabrėžia, kad lapai renkami ne tik dėl estetikos, bet ir naudos gamtai. Tam naudojami elektrinės vakuuminės šlavimo mašinos, traktoriai su lapų surinkimo bunkeriais, vietose, kur galima rinkti tik rankomis, pasitelkiami elektriniai rankiniai lapų pūstuvai. Nukritę lapai kraunami į maišus ir išvežami į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Įprastai gyvenamosiose vietovėse rudenį pastatomi didmaišiai, į kuriuos galima mesti bendrose erdvėse surinktus lapus. Individualių namų savininkams rekomenduojama pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles savarankiškai arba surinktas atliekas kompostuoti. Šių atliekų jokiu būdu negalima deginti – tai ne tik daro milžinišką žalą gamtai, bet ir gali užtraukti baudą.
Kaip tinkamai kompostuoti atliekas?
Lektorė A. Šaluchaitė paaiškina, kad kompostuojamos gali būti visos buityje susidarančios organinės atliekos, išskyrus mėsos atliekas, riebalus.
Kadangi lapai yra iš sunkiau skaidomų augalinių liekanų dėl celiuliozių, todėl kompostuojant sluoksniuojama su žemėmis, durpėmis, mėšlu ir kt. Daugumos augalų lapai, išskyrus ąžuolo, kompostuojant šiuo būdu greitai suyra. „Kompostuojant išlaikykite medžiagų balansą – maždaug 70 proc. komposto gali sudaryti augalinės kilmės medžiagos, 20 proc. – organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas, o likusius 10 proc. – žemės. Kompostuojant būna aukšta temperatūra, todėl ligų pradai žūsta“, – pataria ekspertė.
Kompostavimas padeda ne tik išspręsti galvosūkį, kaip tvarkyti atliekas, bet ir gerina dirvos struktūrą, reguliuoja vandens kiekį, dirvos rūgštingumą, didiną derlių. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir skleidžia stiprų šviežios žemės kvapą, dažniausiai gali būti naudojamas jau kitą rudenį. Tinkamo naudoti komposto masė yra biri ir gerai maišosi.
Agronomijos fakulteto lektorė A. Šaluchaitė atkreipia dėmesį, kad atliekų nerekomenduojama kompostuoti duobėse, vieta turėtų būti nevandeninga ir nesaulėta. Dažnai manoma, kad kompostui reikalinga didelis plotas, tačiau pakanka aptverti metro aukščio ir 2–4 kv. m plotą. Apačioje naudinga naudoti smulkias šakeles, medžio žievę, jos atstos drenažą, atliekas naudinga sluoksniuoti maišant su žemėmis.
