Išvežimo dažnumą ir pastatymo vietą nustato miesto savivaldybės paskirtas atliekų sistemos administratorius – ne atliekų vežėjas.
Atliekos vežamos visą dieną, tikslios valandos nustatomos atsižvelgiant į rajoną. Atliekų išvežimo grafiką galite rasti čia – http://www.ekonovus.lt/paslaugu-grafikai/
Atliekų surinkimo konteinerių turėtojai atsako už jų teritorijoje esančių konteinerių aikštelių švarą ir tvarką. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo surinkti iki 5 m atstumu aplink konteinerius jų ištuštinimo metu esančias atliekas.
Dėl netinkamo naudojimui konteinerio pakeitimo ar remonto reikėtų kreiptis į mišrių komunalinių atliekų vežėją (kuris skundą perduos atliekų sistemos administratoriui) arba tiesiogiai į miesto savivaldybės priskirtą atliekų sistemos administratorių.
Dažniausia priežastis – blogos oro sąlygos (pažliugęs, užsnigtas kelias) arba užstatyti konteineriai. Tokiais atvejais šiukšlės bus išvežtos kitą kartą pagal šiukšlių vežimo grafiką – jei tik pagerės oro ar privažiavimo sąlygos.
Netilpusias mišrias komunalines atliekas reikėtų sudėti į atliekų maišus ir palikti šalia konteinerio. Jie bus paimti pagal nustatytą šiukšlių vežimo grafiką – kartu su kitomis, konteineryje esančiomis, atliekomis.
Taip.
Informacinis lipdukas ant mišrių komunalinių atliekų konteinerių informuoja gyventojus, kurias atliekas į jį mesti galima, o kurias draudžiama. Taip pat pateikiama informacija apie artimiausias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles ir kuriuo tel. nr. kreiptis, turint klausimų atliekų vežėjams.
Ne, tai nėra teisėta.
Būdai, kurie padėtų išspręsti problemą:
Dauguma antrines žaliavas ir pakuočių atliekas surenkančių šiukšliavežių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, kuriose jos nesusimaišo. Mišrios komunalinės atliekos pristatomos į MBA (mechaninio biologinio apdorojimo) įrenginius apdorojimui, po kurių deginamos arba šalinamos sąvartyne, o rūšiuotosios – į rūšiavimo stotį. Rūšiavimo stotyje surinktos atliekos išrūšiuojamos į daug frakcijų ir atiduodamos perdirbėjams.
Sprendimus dėl rinkliavos dydžių nustatymo priima miesto savivaldybės taryba. Įprastai rinkliavos dydis nustatomas toks, kad padengtų atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas. Atliekų surinkimo ir išvežimo kaštai yra tik viena iš šios rinkliavos dedamųjų ir sudaro apie 11–15 proc. rinkliavos sumos.
Išvežimo dažnumą nustato miesto savivaldybės paskirtas atliekų sistemos administratorius – ne atliekų vežėjas.
Pastatymo vietą nusimato pats individualaus namo savininkas. Tačiau atliekų išvežimo dieną konteineris turi būti išstumtas prie kelio.
Atliekos vežamos visą dieną, tikslios valandos nustatomos atsižvelgiant į rajoną. Atliekų išvežimo grafiką galite rasti čia – http://www.ekonovus.lt/paslaugu-grafikai/
Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo surinkti iki 5 m atstumu aplink konteinerius jų ištuštinimo metu esančias atliekas. Tolesne švara rūpinasi konteinerių turėtojai.
Dėl netinkamo naudojimui konteinerio pakeitimo ar remonto reikėtų kreiptis į mišrių komunalinių atliekų vežėją (kuris skundą perduos atliekų sistemos administratoriui) arba tiesiogiai į miesto savivaldybės priskirtą atliekų sistemos administratorių.
Atliekos, pasikeitus šioms sąlygoms, bus išvežtos kitą, pagal grafiką nustatytą, konteinerių tuštinimo dieną.
Netilpusias mišrias komunalines atliekas reikėtų sudėti į atliekų maišus ir palikti šalia konteinerio. Jie bus paimti pagal nustatytą šiukšlių išvežimo grafiką – kartu su kitomis, konteineryje esančiomis, atliekomis. Taip pat individualių namų savininkai turi galimybę iki karto per savaitę dažninti atliekų išvežimą – kreiptis dėl to turite į atliekų vežėją.
Taip.
Vienam nekilnojamojo turto savininkui priklauso tik vienas mišrių komunalinių atliekų konteineris. Dėl kitų konteinerių įsigijimo (pvz., plastikui, popieriui, stiklui rūšiuoti) galite kreiptis į savo mišrių komunalinių atliekų vežėją arba miesto savivaldybės priskirtą atliekų sistemos administratorių.
Informacinis lipdukas ant mišrių komunalinių atliekų konteinerių informuoja gyventojus, kurias atliekas į jį mesti galima, o kurias draudžiama. Taip pat pateikiama informacija apie artimiausias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles ir kuriuo tel. nr. kreiptis, turint klausimų atliekų vežėjams.
Toks reikalavimas yra numatytas visose su atliekų tvarkytojais sudarytose sutartyse. Gyventojams papildomai tai nieko nekainuoja – paslauga įskaičiuota į bendrą atliekų tvarkymo tarifą. Prie individualių namų esančių konteinerių švara turi pasirūpinti patys gyventojai, nes jie skirti vienam konkrečiam atliekų turėtojui.
Sprendimus dėl rinkliavos dydžių nustatymo priima miesto savivaldybės taryba. Įprastai rinkliavos dydis nustatomas toks, kad padengtų atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas. Atliekų surinkimo ir išvežimo kaštai yra tik viena iš šios rinkliavos dedamųjų ir sudaro apie 11–15 proc. rinkliavos sumos.
Pasikeitus nekilnojamo turto savininkui, jis turi registruoti savo turtą Registrų centre ir informuoti savivaldybės paskirtą administratorių apie savininko pasikeitimą – kad sąskaitos būtų išrašytos teisingam adresatui.
Taip, tačiau be plastikinių maišelių surinktos maisto atliekos paprasčiau tvarkomos, greičiau suyra, skleidžia daug silpnesnį kvapą nei išmestos maišeliuose. Todėl siūloma mesti atliekas be maišelių – konteineriai yra tam specialiai pritaikyti, o jų apačioje palikta vietos susidariusiam skysčiui kauptis.
Į mišrių atliekų konteinerį – tai yra neperdirbamos atliekos.
Į mišrių atliekų konteinerį. Neretai pasitaiko, kad sauskelnės išmetamos į pakuočių atliekų konteinerį – bet jos nėra perdirbamos, todėl jas būtina mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Netinkamas naudoti tekstilės atliekas reikia mesti į tekstilės atliekų konteinerius, jei tokių nesama – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba priduoti į atliekų surinkimo aikšteles. Kokybiškus, tinkamus naudoti drabužius, patalynę ir kitas tekstilės atliekas siūloma atiduoti labdaros organizacijoms, padovanoti, mainyti.
Visus nereikalingus, naudoti netinkamus medikamentus reikia nešti į vaistinę. Vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus.
Į popieriui skirtą konteinerį, tačiau būtina jas susmulkinti. Sudėti kartonines dėžes šalia konteinerių nėra leistina.
Į plastiko atliekų konteinerį. Tokia pakuotė yra sunkiai perdirbama, todėl geriausia rinktis pakuotes pagamintas iš vienos medžiagos.
Į kompostavimo.
Į plastiko atliekų konteinerį.
Šios atliekos laikomos pavojingomis (yra degios ir sprogios), todėl turėtų būti nuvežamos į atliekų surinkimo aikšteles.
Į stiklo atliekų konteinerį.
Panaudotos petardos yra pavojinga atlieka, todėl turi būti pristatytos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Asbesto turinčios atliekos už nustatytą mokestį priimamos regioniniuose sąvartynuose. Šios atliekos turi būti sudėtos į patvarius maišus ar dėžes.
Šias eglutes reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, kur jos bus smulkinamos ir panaudojamos kaip biokuras. Atskirose savivaldybėse yra organizuojamas eglučių surinkimas, kai eglutes galima palikti iš anksto savivaldybių nurodytose vietose.
Panaudotos petardos yra pavojinga atlieka, todėl turi būti pristatytos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Šie maišeliai nėra perdirbami. Pirkiniams siūloma naudoti daugkartinio naudojimo maišelius.
Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite. Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite sodos ir muilo tirpalu, patalpas išplaukite ir išvėdinkite. Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, įprastai priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba nemokamai paimamos specialių avarinių tarnybų.
Gyvsidabrio termometrų negalima mesti į bendrų atliekų konteinerius.
Perdirbimui tinka daugelis popieriaus pakuočių, jeigu jos sausos ir švarios: kartoninės dėžutės, laikraščiai, žurnalai, biuruose ir pakavimui naudojamas popierius. Riebalais ar kitomis medžiagomis stipriai užterštos dėžutės perdirbimui netinka.
Didelių (stambių) gabaritų atliekos būtų: naudotos padangos, medienos ir tekstilės atliekos, statybinės bei griovimo atliekos, nepavojingos elektros ir elektronikos įrangos atliekos, taip pat buityje susidarančios pavojingos atliekos (dienos šviesos lempos, užterštos cheminėmis medžiagomis, įvairios pakuotės, dažų, lakų likučiai, naudota alyva, plovikliai, rūgštys, šarmai, tirpikliai, nerūšiuotos baterijos ir akumuliatoriai, tepalų filtrai bei atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, užteršta pakuotė, užterštos pašluostės), baldai, popieriaus ir kartono pakuotės, stiklo pakuotės, plastiko pakuotės, metalo pakuotės bei antrinės žaliavos.
Atvežti jas galite į didelių gabaritų atliekų aikšteles arba pasinaudoti bendrovės „Ekonovus“ teikiama statybinių atliekų (statybinio laužo) išvežimo paslauga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Prieš vežant atliekas į aikštelę rekomenduojame susisiekti su jos administracija – http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=53f7a6c9-c7ee-488b-8bc4-596bae493788
Dėl konkrečių kiekių rekomenduojame pasitikslinti regionų atliekų tvarkymo centrų internetiniuose puslapiuose.
Taip, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse automobilinės atliekos priimamos, bet tik tos, kurios susijusios su automobilių eksploatacija, o ne automobilių remonto darbais (kaip, pvz., tepalai, aušinimo skystis, akumuliatoriai).
Palikti atliekas už aikštelės ribų yra toks pats pažeidimas, kaip ir išmesti jas bet kurioje kitoje neleistinoje vietoje.
Taip, eksploatuojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos gyventojų namų ūkiuose susidariusios pavojingos atliekos.
Dėl galimybių atiduoti pavojingas atliekas reikėtų susisiekti su artimiausios tokios aikštelės administracija.
Šias rūšiavimo dėžutes užsisakyti galima UAB „Ekonovus“ svetainėje, užpildžius užsakymo formą (http://www.ekonovus.lt/vidaus-rusiavimo-dezutes/) arba susisiekus su bet kuriuo UAB „Ekonovus“ padaliniu.
Gamybinės atliekos – tai medžiagų (žaliavų), pusgaminių ir kitų materialinių išteklių, susidarančių įmonės produkcijos gamybos (darbų atlikimo, paslaugu teikimo) procese, likučiai, visiškai arba iš dalies praradę pirmines vartojimo savybes.
Gamybinių atliekų rūšys: tekstilės dirbiniai (siūlai, audinių atraižos); porolonas (čiužiniai); medžio drožlės ir nuopjovos (korpusinių , medinių baldų gamyba); plastikas (automobilio plastikinės detalės, bakeliai, drožlės, nuopjovos); užteršta kombinuota pakuotė (kartonas, plastikas, lipdukų popierius, saldainių popieriukai); stiklo duženos.
Pateikiame įvairias jų rinkimo priemones (konteinerius, didmaišius) ir lankstų paėmimo grafiką – http://www.ekonovus.lt/paslaugos/gamybiniu-atlieku-tvarkymas/
Mesti gamybines atliekas į buitinių atliekų konteinerius nėra leidžiama.
Ne, nes mieste esančių antrinių žaliavų pakuočių konteinerių kiekiai apskaičiuoti pagal gyventojų skaičių, todėl kiekviename mikrorajone yra atitinkamas kiekis šių rūšiavimo konteinerių. Verslo įmonių atliekų kiekiai nėra įskaičiuoti į miesto tvarkymą. Pasirūpinti šiomis atliekomis turi pačios įmonės.
Jei paaiškėja, kad įmonė sutarčių su atliekų vežėju neturi ir atliekas meta į gyventojų atliekų konteinerius, taip pažeisdama miesto atliekų tvarkymo taisykles, jai taikoma bauda, kurios dydis svyruoja nuo 60 iki 300 eurų.
Taip. Reikėtų kreiptis į artimiausios aikštelės administraciją – http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=53f7a6c9-c7ee-488b-8bc4-596bae493788