Artėjant žiemos šventėms, tradicinė dilema nesikeičia: gyva ar dirbtinė eglutė – kuri iš tiesų yra draugiškesnė aplinkai? Nors socialiniuose tinkluose netyla diskusijos, miškininkai ir atliekų tvarkymo specialistai sako, kad atsakymas nėra vienareikšmis.
Miškų priežiūra besirūpinantis UAB „Ekonovus“ vyr. miškininkas Aleksas Žebrauskas pastebi, kad eglutė kuria tradicijas ir šventinę aplinką, bet svarbu elgtis atsakingai ne tik ją renkantis, bet ir atsisveikinant po švenčių.
„Ši tema daug platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kalbame ne tik apie atliekų kultūrą, ekologiją ir žiedinę ekonomiką, bet ir apie emocinį ryšį su gamta“, – sako A. Žebrauskas.
Eglės pasirinkimo skirtumai
Nors kai kam gali atrodyti, kad dirbtinę eglę rinktis yra tvariau, jos gamybai reikia plastiko, metalo, didelių energijos sąnaudų, o transportavimas palieka reikšmingą CO₂ pėdsaką. Be to, tokių eglučių perdirbimas beveik neįmanomas. Pasak eksperto, dirbtinė eglė nėra blogas sprendimas, tačiau jis tampa tvarus tik tada, kai eglutė tarnaus dešimtmetį ir ilgiau.
„Jeigu dirbtinę eglutę naudojate 12–15 metų, jos poveikis aplinkai sumažėja. Tačiau praktikoje žmonės ją keičia dažniau – turima eglutė praranda spalvą, sulūžta ar tiesiog nusibosta. Tokios eglutės perdirbti negalima, belieka išmesti“, – aiškina A. Žebrauskas.
Tuo tarpu gyvos eglutės yra atsinaujinantis išteklius. Jos auginamos specialiuose želdynuose, tam skirtose plantacijose, o ne kertamos miškuose. Augdamos žaliaskarės sugeria CO₂, o po švenčių gali tapti nauju ištekliu: perdirbamos į mulčą, kompostuojamos arba panaudojamos biokurui.
Svarbiausia – neišmesti bet kur
Ekspertai sako, jog kiekviena gyva eglutė po švenčių gali atgimti, tereikia ją tinkamai sutvarkyti. Dažniausiai klaida – išmesti eglę į mišrių atliekų konteinerį. Ekspertai primena, kad svarbu naudotis specialiais surinkimo taškais, kuriuos skelbia savivaldybės, juose eglutės ne tik surenkamos, bet ir perdirbamos.
„Tai iš tiesų gražus ciklas – eglutė sukuria šventę, o po jos virsta nauda aplinkai. Bet tik tuomet, jei elgiamės atsakingai“, – primena „Ekonovus“ vyr. miškininkas.
Eglutė vazone – gražu, bet ne visada pavyksta ją išsaugoti
Nors populiarėja vazonuose auginamos eglutės, ekspertas atkreipia dėmesį, kad 90 proc. jų neišgyvena, dėl netinkamų laikymo sąlygų. Jei eglutė auga vazone, rekomenduojama neapkrauti šaknų dekoracijomis, laikyti toliau nuo šilumos šaltinių, laistyti saikingai, kad persodinus į dirvą būtų didesnė prigijimo galimybė.
Eksperto teigimu, išlieka dar viena alternatyva – papuošti eglutę miške ar augančią nuosavame kieme. Jei tokia eglė dar bus papuošiama natūraliais, miške randamais kankorėžiais, uogomis, augalais, tai taps ypatingai natūralia švenčių puošmena.
Plačiau – radijo eteryje
Plačiau apie tvarią eglučių kultūrą, klaidas ir mitus „Ekonovus“ vyr. miškininkas Aleksas Žebrauskas pasakos Žinių radijo laidoje „Koks tavo CO₂ pėdsakas?“ gruodžio 23 d. 14:35 val.
Kviečiame klausytis!
