Nuo liepos 3 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas rinkai tiekti tik tas pakuotes, nuo kurių nenusiima plastikinis kamštelis ar dangtelis – ši taisyklė taikoma visoms pakuotėms iki 3 litrų. Nors iš pradžių viešoje erdvėje buvo galima išgirsti diskusijas, esą iniciatyva nepatogi vartotojui, tačiau prie jos prisitaikyti padeda paprastos gudrybės, o ekspertai vienbalsiu sutaria – sprendimas tikrai reikšmingas aplinkai.
Kamšteliai ilgai buvo fiksuojami kaip viena dažniausiai randamų atliekų paplūdimiuose. O ko norėti, kai per metus drauge su buteliukais jų vidutiniškai pagaminama apie 500 milijardų. Kitaip tariant – kiekvienam planetos žmogui po daugiau nei 60 kamštelių per metus.
„Sprendimo į rinką tiekti butelius tik su pritvirtintais kamšteliais nauda – akivaizdi. Kamštelis – smulki plastiko atlieka ir nepritvirtinus yra pasmerktas pasimesti ir pakliūti į aplinką, bet ne pas mus, atliekų surinkėjus“, – sako atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ gamybos direktorius Kęstutis Balčiūnas.
Nors, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva lyderiauja pagal plastiko perdirbimo rodiklius Europos Sąjungoje, visgi pasitempti dar tikrai yra kur, manoma, kad perdirbama maždaug pusė sugeneruojamų plastiko atliekų.
Tonos naudingų atliekų
Šios iniciatyvos naudą pastebi ir VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas. Anot jo, naujovė paprasta, bet jos atnešami rezultatai – neprasti, dėl jos milijonai kamštelių kasdien užtikrintai dalyvauja žiedinės ekonomikos cikle virsdami tonomis vertingos antrinės žaliavos.
„Siekdama įvertinti gyventojų nuostatas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. Metų viduryje atlikto tyrimo duomenimis, kas antras žmogus (45 proc.) emociškai jaučiasi geriau, žinodamas, kad geria iš butelio, kuris yra draugiškesnis aplinkai. Dar daugiau (55 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka su nuostata, jog prie butelių tvirtinami kamšteliai padės mažinti plastiko taršą. Tai labai svarbu, nes 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje perka gėrimus plastiko buteliuose.
Galiausiai, apklausa parodė, kad 3 iš 4 (76 proc.) perkančiųjų gėrimus plastiko buteliuose lengvai prisitaikė prie pokyčių, kad kamštelis pritvirtintas. Dėl to gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje ir toliau gali sklandžiai bei efektyviai veikti ir būti pavyzdžiu daugeliui užsienio šalių, kurios ieško tvarumo sprendimų“, – džiuginančias tendencijas apibendrina G. Varnas.
Gerokai paprasčiau nei atrodo
Bendrovės „Ekonovus“ gamybos direktorius K. Balčiūnas pastebi, kad pritvirtintas kamštelis padės perdirbti didesnius plastiko kiekius, visgi svarbu prisiminti, kaip tinkamai pasirūpinti tokiais buteliukais. „Jeigu jie nedalyvauja užstato sistemoje, tušti plastiko buteliukai turėtų būti metami į plastiko pakuočių konteinerį. Tokių buteliukų tikrai nereikia plauti, svarbu, kad jie būtų tušti ir skysčiai neužterštų kitų tvarkingai išrūšiuotų pakuočių“, – pastebi K. Balčiūnas.
Surenkamų plastiko pakuočių kiekių augimą fiksuoja ir „Ekonovus“, visgi, kaip sako K. Balčiūnas, į šiuos skaičius reikėtų žiūrėti su atsarga, juk pagrindinis tikslas yra, kad tų atliekų apskritai būtų mažiau, o tik tada, kai jų išvengti nepavyksta – užtikrinti išrūšiavimą ir perdirbimą.
Sąvartynuose šimtmečiais nykti pasmerkta butelių kiekį kasmet reikšmingai sumažina ir Lietuvoje veikianti užstato sistema. USAD iniciatyva atliekami tyrimai rodo, kad užstato sistema naudojasi 9 iš 10 gyventojų. „Žmonės sutinka, kad 0,1 euro užstatas už vieną pakuotę yra pakankama paskata. Negana to, visuomenė sistemą palaiko dėl aplinkosaugos tikslų – juk visi norime saugoti gamtą ir ilsėtis švariose paežerėse, paplūdimiuose, mėgautis miškais. Tai įrodo ir dabar vykstančios iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“ sėkmė, kai žmonės aktyviai aukoja užstato lėšas, kad už jas būtų galima išpirkti senųjų miškų sklypus ir išsaugoti buveines, kuriose gyvuoja retos, nykstančios rūšys. Paaukotų pakuočių skaičius vasarą pasiekė 1 milijoną. O tai – 100 tūkst. kvadratinių metrų senųjų Lietuvos miškų, kuriuos išsaugosime kartu su „Sengirės fondu“. Taigi, visi kartu mes galime nuolat atrasti būdų, kaip galime kurti didesnį tvarumą ir labiau saugoti aplinką. Net ir pasiekus rekordą, svarbu nesustoti ir nuolat ieškoti galimybių“, – kasdieniais įpročiais rodyti dėmesį aplinkai skatina G. Varnas.
Nuotrauka – LRT.
