Už lango šylant orams, klimato kaitos tyrinėtojas, „Ekonovus“ Tvarumo akademijos ambasadorius Silvestras Dikčius kviečia į iššūkį – išbandyti tvarius keliavimo būdus, kuriems anksčiau galbūt nesiryžote. Tvarus keliavimas – viena iš priemonių, kaip kiekvienas galime prisidėti prie mažesnio miestų užterštumo bei kartu prilėtinti klimato kaitą. Pasak. S. Dikčiaus, šios problemos tampa vis artimesnės ir Lietuvai – ekstremalūs orų reiškiniai nebeaplenkia ir mūsų, o bėgant laikui jie gali tik dar labiau dažnėti.
„Klimato kaita jau dabar veikia ne tik Šiaurės ašigalį ir joje gyvenančias baltąsias meškas, bet ir mus, sukeldama ekstremalius orų reiškinius, tokius kaip liūtys ir potvyniai, kurie, kaip pavyzdys, pernai buvo užfiksuoti Šiaurės Ispanijoje, ar tokius – kaip uraganai bei audros, kurios praėjusią vasarą neaplenkė ir Lietuvos. Tai tik dar kartą įrodo, kad globalios klimato problemos yra visai šalia, o kartu jos gali sukelti milžiniškus nuostolius – tiek gamtai, tiek ir žmonėms“, – sako S. Dikčius.
Transporto tarša Lietuvoje didesnė
„Ekonovus“ Tvarumo akademijos nuotolinių pamokų cikle klimatologas pasakojo, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarime nurodyta pasaulinės temperatūros 1,5 laipsnio riba, kurios turėtume siekti neviršyti, pernai jau buvo pasiekta, o tai, pasak S. Dikčiaus reiškia, kad turime imtis rimtų veiksmų, jog klimato kaitą dar spėtume suvaldyti: „2024-ieji buvo šilčiausi nuo visų stebėjimų pradžios, klimato rekonstrukcijos rodo, kad pastarieji metai galėjo būti šilčiausi per visus 800 tūkst. metų. Nors 1,5 laipsnio riba jau pasiekta, kad ji būtų pradėta laikyti nuolatine vidutine Žemės temperatūra, tokia turėtų išsilaikyti kelis dešimtmečius.“
Anot S. Dikčiaus, vienas iš klimato kaitą sukeliančių ir šiltnamio efektą stiprinančių faktorių yra transportas – pasauliniu mastu jis sudaro apie 25 proc. anglies dvideginio taršos, o Lietuvoje siekia net 32 proc.: „Tai rodo, kad kiekvienam iš mūsų svarbu keisti keliavimo būdus, ieškoti tvaresnių alternatyvų, kad galėtume prisidėti prie šio taršos iššūkio sprendimo. Tvarus judėjimas – tai ne tik ekologinis pasirinkimas, bet ir atsakomybės pavyzdys ateities kartoms.“
Ką rinktis keliaujant?
Didžioji dalis (60–80 proc.) automobilių taršos susidaro būtent trumpose miesto kelionėse. Pasak „Ekonovus“ Tvarumo akademijos ambasadoriaus, kai mes keliaujame toliau, kur nors į užmiestį, tuomet taršos sugeneruojame mažiau: „Vadinasi, miesto keliones ar bent jų dalį galėtume pakeisti pasirinkdami kitus keliavimo būdus. Pavyzdžiui, paprasčiausiu ėjimu, viešuoju transportu, važiavimu dviračiu ar elektrinėmis priemonėmis, tokiomis kaip paspirtukas – žinoma, laikantis visų saugumo taisyklių.“
Klimatologas pasakoja, kad keliaudamas viešuoju transportu, jis tuo pat metu skaito, naršo internete ar net mokosi – visa tai pavyksta padaryti todėl, kad nereikia vairuoti. Vaikščiojimas pėsčiomis taip pat gali pasitarnauti ir norintiems daugiau judėti bei taip rūpintis savo sveikata. Taip pat ėjimas gali tapti ir keliavimo po Lietuvą būdu – S. Dikčius tikina, kad pėsčiomis keliauja ir į kokią nors vietovę ar savo sodybą: „Žinoma, vietoj kelių valandų automobiliu, tokia kelionė užtrunka kur kas ilgiau, bet keliauti tiesiog užsimetus kuprinę ant pečių yra labai įdomu. Tai darau ir vienas, ir kartu su savo draugais.
Nakvoti tenka palapinėje, gamtos apsuptyje. Kartais manęs klausia, ar tai saugu? Galiu atsakyti, kad keliavęs taip esu jau ne sykį ir tokių kelionių metu sutinku malonių žmonių, kurie ir obuoliais pavaišina ir omletą iškepa, kažkokių nesmagių susidūrimų pavyko išvengti tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais. Toks keliavimas pats savaime yra pramoga ir savęs išbandymas, todėl tikrai kviečiu kitus irgi pabandyti kokią nors vietovę Lietuvoje pasiekti būtent pėsčiomis, pamatysite, kiek daug galima atrasti taip keliaujant.“
Vietoj įprasto skrydžio – didžiausias vasaros nuotykis
Ypač taršus keliavimo pasirinkimas yra lėktuvai. Nors S. Dikčius neslepia, daugeliui iš mūsų patinka skraidyti, bet lėktuvai į atmosferą išmeta labai daug anglies dvideginio: „Pavyzdžiui, skrydžio iš Vilniaus į Londoną ir atgal metu vienam keleiviui tenka apie pusė tonos anglies dvideginio taršos. Nesakau, kad niekada neskraidysiu, būtų keista tai žadėti, bet pernai nusprendžiau, kad noriu išbandyti mažiau taršias keliones ne tik mieste ar Lietuvoje, bet ir dar tolimesnėms išvykoms.“
S. Dikčius pasidalijo pavyzdžiu, kai praėjusią vasarą kartu su draugais nusprendė keliauti į Pietų Prancūziją, Alpes. Klimatologo draugai pasirinko vykti lėktuvu, o Silvestras – traukiniais. Nuo Vilniaus iki Prancūzijoje esančio miestelio Šamoni S. Dikčiui pavyko nuvykti per dvi dienas, kai jo bičiuliai sutartą vietovę lėktuvu pasiekė per keletą valandų: „Nors mano kelionė truko dvi dienas, per kurias aš traukiniais įveikiau 2000 kilometrų, bet aš pamačiau tiek įvairių miestų, sutikau įdomių žmonių, aplankiau tiek kavinių bei restoranų, kad ši kelionė yra viena įdomiausių mano gyvenime.
Mano draugams tai buvo eilinis pasiskraidymas kažkur Europoje. O man – vienas didžiausių vasaros nuotykių.“
Ryžtis tokiam nuotykiui S. Dikčius skatina ir kitus – taip kiekvienas iš mūsų prisidėtume ne tik prie švaresnės aplinkos, kovos su sparčia klimato kaita, bet ir skirtume daugiau dėmesio savo kūnui judėdami. Kartu klimatologas kviečia prisijungti ir į kitą „Ekonovus“ Tvarumo akademijos pamoką, kurioje bus kalbama apie žiedinės ekonomikos principus bei supažindinama su kitokia – atliekų – kelione.
